Romane Hopscotch (1963) Julio Cortázaras laužo tradicinę pasakojimo sampratą, įvesdamas žaismingų elementų ir labai įvairaus pobūdžio naujovių. Dėl šios priežasties jis greitai buvo pripažintas meistrišku romanu strėlė Tačiau kuo Cortázaras buvo unikalus? Kaip jam pavyko šiuo kūriniu padaryti tokią didelę įtaką tarptautinei literatūros scenai? Kokiais literatūriniais ištekliais jis pasinaudojo?

Bet svarbiausia, kaip skaityti ir aiškinti Hopscotch ?

Kaip skaityti Hopscotch?

Skaitytojas Hopscotch Jame Julio Cortázaras siūlo iššūkį, o tiksliau - žaidimą. Romaną galima skaityti mažiausiai dviem būdais:

1. su linijiniu rodmeniu kaip įprasta, ir tik nuo 1 iki 56 skyriaus, o tokiu atveju vargu ar sužinosime "istoriją";
2. sekant valdymo valdybą autoriaus pasiūlytas, kuris prasideda 73 skyriuje, t. y. šuoliais nuo vieno fragmento prie kito.

Tai reiškia, kad nors romanas turi matomą trijų dalių struktūrą ("Del lado de allá", "Del lado de acá" ir "De otros lados"), Julio Cortázaras nuo pat pradžių siūlo su ja žaisti, šokinėdamas nuo vieno kadro prie kito, tarsi tai būtų žaidimas šuoliukais. Tačiau ar gali būti trečias variantas?

Pirmą kartą perskaičiau Hopscotch Vos pradėjęs mokytis universitete, norėjau laikytis nurodomosios lentos. Vieną dieną pamiršau puslapio žymeklį ir pasiklioviau savo atmintimi, kad grįžčiau prie skaitymo tvarkos. Pasiekęs "pabaigą" supratau, kad praleidau kažką svarbaus. Dar kartą patikrinau nurodomąją lentą ir tik tada sužinojau, kad praleidau kelis skyrius. Pasižiūrėjęs įvairo lentą, vėl pataikiau į išjungimo tašką, taip pat pastebėjau, kad 55 skyrius trūko Rašybos klaida? Ne. Tai sąmoningas autoriaus sprendimas.

Tai leido man suprasti, kad Hopscotch yra ne tik dvi knygos, bet ir galima daug knygų Taip pat supratau, kad Cortázaras žaidžia su manimi. Kas kita yra 55 skyriaus praleidimas arba dviejų paskutinių skyrių, kurie nurodo vienas į kitą, spekuliatyvus poveikis? Tegul šie žodžiai primygtinai reikalauja, kad Hopscotch yra literatūros kūrinys, kuriame laužoma tradicinė pasakojimo forma. Supraskime, kaip ir kodėl.

Struktūra ir santrauka

Iš ten, iš šono

Pirmoji dalis vyksta Paryžiuje ir pasakoja apie argentiniečio intelektualo Horacio Oliveiros, dirbančio vertėju, ir urugvajietės Magos (Lusijos), jaunojo Rokamadūro motinos, santykius. Oliveira buria "Gyvatės klubą" - intelektualių draugų grupę, kuri susitinka aptarti meno, literatūros (ypač Morelio, fiktyvaus rašytojo, kurio vertėju dirba Oliveira) ir jųdviejų santykių.visi gerbia) ir džiazą.

La Maga, nekreipdamas dėmesio į šias intelektualines nuorodas, yra vienintelis kūrinys, kuris neatrodo tinkamas. Kūdikio Rokamadoro likimas pagreitina šios priverstinės sąjungos ir La Maga bei Oliveiros santykių pabaigą. Būtent šioje dalyje įvyksta pirmoji pagrindinio veikėjo krizė.

Šioje pusėje

Antroji pasakojimo dalis vyksta Argentinoje, kur Oliveira sugrįžta po išsiskyrimo su Maga ir bevaisių jos paieškų Montevidėjuje, Urugvajuje. Buenos Airėse Oliveira susipažįsta su Tráveleriu ir Talita. Gyvenimas pasisuka netikėta linkme, Oliveira dirba cirke, o galiausiai - psichiatrijos klinikoje. Antra krizė priveda jį prie savižudybės slenksčio.

Iš kitur

Trečiojoje dalyje, paties autoriaus vadinamoje "nereikalingais skyriais", pasakotojas mums pateikia ne tik istorijos pagilinimą ir duomenis, leidžiančius suprasti istoriją. Tai taip pat vieta, kur pasakotojas išdėsto savo literatūros teoriją ir kur, tiesą sakant, ją praktiškai įgyvendina. "Iš kitur" - tai širdis Hopscotch kur viskas turi prasmę.

Analizė

Eksperimentinis romanas?

Įtrūkimas Hopscotch yra daugialypė, todėl daugelis ją apibūdina kaip antiromanas Akivaizdžiausias yra skaitymo linijiškumo (nuo pradžios iki galo) nutrūkimas. Tai ne tik tai, kad pasakojime yra šuolių atgal (analepsis) ir šuolių į priekį (prolepsis), kurie visada egzistavo pasakojime ir kuriuos Cortázaras galėjo išspręsti išdėstydamas skyrius pagal krypties lentą, vieną po kito.

Genialumas slypi iššūkyje paversti skaitytoją savotišku leidėjas Pati knyga (kaip fizinė būtybė) pateikiama kaip medžiaga žaidimui, tyrimui. Tai beveik detektyvinis užuominų maršrutas, interaktyvus žaidimas. Cortázaras siūlo žemėlapį lobiui surasti, o mūsų skaitymo ambicijos, mūsų godumas kitiems pasauliams ir kitiems nuotykiams, su aklu tikėjimu verčia mus priimtiiššūkis. Hopscotch yra žaidimas su dalyvio prizu.

Tarsi pranašystė Matrica Cortázaras veikia kaip Morfėjas, kuris skaitytojui pateikia dvi galimybes: užmaršties kapsulę (didysis įprotis) ir kapsulę, kuri leis jam patekti į gilųjį matricos pasaulį, kuriame jis gali dalyvauti, kuriame gali atskleisti rašymo mechanizmus, kuriame gali pasinerti į save ir kurti.

Kartu Cortázaras įveda ir kitų elementų: ištraukoje, kurią jis mini kitame savo skyriuje, jis pristato mums naują savo išrastą kalbą: el glikolio Kalba, kurioje užkoduotas Oliveiros ir Maga meilės romanas, iš pažiūros neiššifruojama, bet kupina prasmių, vaizdų, poetikos (žr. 68 skyrių knygoje Hopscotch ).

Cortázaras taip pat kviečia mus skaityti skyrių kaitaliodamas eilutes (nelygines ir lygines); jis perrašo kitų autorių tekstus (José Saramago tai padarys beveik po 15 metų knygoje Tapybos ir kaligrafijos vadovas ) ir išgalvoja citatas; jis apmąsto literatūrą, pažeidžia rašybą, trumpai tariant... jis padaro mus bendrininkais ir per tai suteikia mums žaismingą malonumą, dalyvavimo veiksmą.

Cortázaro lūžis, naujumas, išradimas, "tura" Hopscotch daugelis apibūdino kaip literatūrą "...". eksperimentinis "Tačiau, Mario Vargas Llosa sakyti, kad Hopscotch Tai ne eksperimentas, o užkariavimas, tikrai naujas literatūrinių ir interpretacinių galimybių pasaulis. Vargasas Llosa pabrėžia, kad:

Būtų nesąžininga vadinti jį eksperimentiniu romanu. Šis apibūdinimas skleidžia abstraktų ir pretenzingą kvapą, suponuoja mėgintuvėlių, retortų ir lentų su algebriniais skaičiavimais pasaulį, kažką atsietą nuo tiesioginio gyvenimo, nuo troškimų ir malonumų. "Hopscotch" trykšta gyvybe iš visų porų, tai šviežumo ir judesio, jaunatviškos egzaltacijos ir nepagarbos sprogimas, rezonuojantisJis visada rašė vilkėdamas marškinių rankovėmis, su tokiu neformalumu ir džiaugsmu, su kokiu sėdama prie stalo mėgautis namuose paruoštu maistu ar klausytis mėgstamos plokštelės intymioje namų aplinkoje. Rayuela mus mokė, kad juokas nėra rimties priešas ir kad visa, kas iliuzoriška irKai į eksperimentinį uolumą žiūrima per daug rimtai, jame gali įsitvirtinti pašaipos.

Estetinė refleksija

Tai, kas buvo pasakyta iki šiol, rodo dvi esmines Cortázaro vertybes, kurios labai būdingos šiam konkrečiam kūriniui: pirma, tai vertybė forma kaip turinys savaime; antrasis yra savirefleksija estetika, t. y. savo literatūrinio ir meninio kūrinio apmąstymas pačiame kūrinyje. Rašytojo Morelli personažas, beveik alter ego pats Cortázaras.

Hopscotch tai kartu istorija, tezė ir žaidimas, trys skirtingi požiūriai į gyvenimą, visi jie nepakeičiami, esminiai, neabejotinai gyvybiškai svarbūs. Tai vaizdinys apie nepateisinamą laiko giją, kuri audžia bėgantį gyvenimą ir kurios pluoštai, virtę prisiminimais, yra vienintelis dalykas, kuris lieka, kad priglaustų mus tamsiausią valandą... arba priverstų ją žlugti.

Tai mus supančio pasaulio sudėtingumo, kurį galime įvardyti dvinarėmis opozicijomis: moteriškumas ir vyriškumas, abstraktus ir simbolinis mąstymas, protas ir beprotybė, sėkmė ir nesėkmė, forma ir turinys, reprezentacija.

Hopscotch tai egzistencijos prasmės paieškos, galbūt metaforiškai įprasmintos romano literatūrinės / naratyvinės prasmės paieškomis; begalinė literatūra, atvira refleksija, kaip naujų kūrybinių ir egzistencinių visatų terpė... Bendrininkavimas, pramoga, interaktyvus pasaulis, sukurtas prieš "nereikšmingą" (nereikšmingą) šiandienos virtualų interaktyvumą. Hopscotch į vietą, skirtą malonumas .

Būtų galima pasakyti daug daugiau, bet šis dangus turi išlikti aiškus, kad kiekvienas galėtų jame žaisti savo žaidimą. Asmeninės šio dangaus paieškos (kaip skaitytojo, kaip sielos) yra išradimas, turas, visi šio pasaulio turai .

Personažai

• Horacio Oliveira: Pagrindinis veikėjas, keturiasdešimtmetis argentinietis, išsilavinęs vyras, gyvena Paryžiuje ir yra Gyvatės klubo narys.
• La Maga (Liucija): Pagrindinis veikėjas, urugvajietis, gyvena Paryžiuje, naivus ir neišmanantis daugelio "Gyvatės klubo" dominančių dalykų.
• Rocamadour (Charles François): Maga sūnus.
• Etienne: Prancūzų ir argentiniečių tapytojas, "Snake Club" narys.
• Ronaldas: Amerikiečių džiazo pianistas, Babs draugas, "Snake Club" narys.
• Babs: Amerikiečių keramikė, Ronaldo draugė, Gyvatės klubo narė.
• Ossipas Gregorovijus: Neaiškios praeities rumunų intelektualas įsimyli Gyvatės klubo narę Magą.
• Wong: kinų kilmės draugas, Gyvatės klubo narys.
• Perico Romero: Ispanų literatūros mylėtojas ir Gyvatės klubo narys.
• Morelli: Žymus rašytojas, kuriuo žavėjosi "Gyvatės klubas", tikriausiai Cortázaro alter ego.
• Guy Monod: Etieno draugas.
• Pola: Oliveiros meilužis prancūzas.
• Gekreptenas: Argentinietė, Oliveiros draugė, gyvena Argentinoje.
• Keliautojas: Jis gyvena Argentinoje ir yra vedęs Talitą.
• Talita: Keliautojo žmona.

Geriausios citatos iš Hopscotch

Iki to laiko supratau, kad paieškos buvo mano ženklas, emblema tų, kurie naktį išeina į lauką be jokio tikslo, kompasų žudikų priežastis.

Ėjome vienas kito neieškodami, bet žinojome, kad einame tam, kad vienas kitą rastume.

tai, ką daugelis žmonių vadina meile, yra moters pasirinkimas ir vedybos su ja. jie pasirenka ją, prisiekiu, mačiau juos. tarsi meilėje galima rinktis, tarsi tai nebūtų žaibas, kuris sulaužo tavo kaulus ir palieka tave įstrigusį viduryje kiemo. sakysite, kad jie pasirenka ją, nes myli, aš manau, kad viskas yra atvirkščiai. jūs nepasirenkate Beatričės, jūs nepasirenkate Džuljetos. jūs nepasirenkate lietaus, kurisišėjus iš koncerto, pasišildyti iki kaulų smegenų.

Už kiekvieno veiksmo slypi protestas, nes kiekvienas veiksmas reiškia palikti, kad pasiektum, arba kažką perkelti taip, kad tai būtų čia, o ne ten, ... , t. y. kiekvienu veiksmu pripažįstamas trūkumas, tai, kas dar nepadaryta ir ką galima padaryti, tylus protestas prieš nuolatinį trūkumo, mažėjimo, dabarties menkumo įrodymą.

Atsitinka taip, kad aš atkakliai puoselėju negirdėtą mintį, jog žmogus buvo sukurtas kažkam kitam.

Ką Kristus galvojo lovoje prieš užmigdamas, che? Staiga, vidury šypsenos, tavo burna virsta plaukuotu voratinkliu.

Tu man esi tarsi kortų karalienė, visiškai priekinė, bet be apimties.

Man tai nėra taip seniai, tai toli, toli, bet ne taip seniai.

Keista, kaip galima vienu metu prarasti nekaltybę, net nesuvokiant, kad patekai į kitą gyvenimą.

Tačiau džiaze, kaip ir bet kurioje kitoje meno šakoje, visada yra daug šantažuotojų. Muzika, kurią galima paversti emocija, yra viena, o emocija, kuri apsimeta muzika, - kita.

Mūsų galima tiesa turi būti išradimas, t. y. rašymas, literatūra, tapyba, skulptūra, žemdirbystė, žuvivaisa, visos šio pasaulio turas. Vertybės, turas, šventumas, tura, visuomenė, tura, meilė, tyra tura, grožis, tura turas.

Sąžininga papasakoti vyrui, kaip gyvenai, jei jį myli. Kalbu apie tave, o ne apie Osipą. Tu gali papasakoti man apie savo draugus, o gali ir nepasakoti, bet aš turėjau tau viską papasakoti. Žinai, tai vienintelis būdas priversti juos pasitraukti, kol jie nepradėjo norėti kito vyro, vienintelis būdas priversti juos pereiti į kitą durų pusę ir palikti mus du vienus kambaryje.

...po keturiasdešimties metų tikrasis veidas yra mūsų galvoje, beviltiškai žvelgiančioje atgal.

Paliečiu tavo burną, vienu pirštu paliečiu tavo burnos kraštą, nupiešiu ją taip, tarsi ji būtų išlindusi iš mano rankos, tarsi pirmą kartą tavo burna būtų pusiau atvira, ir man užtenka užmerkti akis, kad viską atšaučiau ir pradėčiau iš naujo, kiekvieną kartą gimsta burna, kurios trokštu, burna, kurią mano ranka pasirenka ir nupiešia ant tavo veido, burna, kurią pasirenku iš visų, su suverenia laisve, kurią pasirenku aš, kad ją nupieščiau savo ranka ant tavo veido.veidą, ir tai, kad dėl atsitiktinumo, kurio nesistengiu suprasti, tiksliai sutampa su tavo burna, kuri šypsosi žemiau tos, kurią tau piešia mano ranka. (7 skyriaus fragmentas).

Vos tik jis amalgamavo jos noemą, jos uoslės išsipūsdavo ir jos krisdavo į hidromurius, į laukines ambonijas, į erzinančius sustalus. Kaskart, kai jis mėgindavo laižyti inkopelusus, ji įsipainiodavo į verkšlenančią grimasą, ir jis būdavo priverstas atsigręžti į novalą, jausdamas, kaip po truputį žiedai veidrodiškai susilieja, susiglaudžia, reduplikuojasi, kol atsigula kaipergomaninis trimalciatas, į kurį buvo įkritę keli kariakonciato filai. Ir vis dėlto tai buvo tik pradžia, nes tam tikru momentu ji torduliavo savo hurgalius, sutikdama, kad jis švelniai priartėtų prie jos orphelunios. Vos jie susipynė, kažkas panašaus į ulucordium juos inkrustravo, ekstrayuxed ir paramoved, staiga tai buvo clinon, konvulsijų sterfurosa išJadehollante embocapluvia orgumio, esproemios merpasmo in overhumítica agopausa. Evohé! Evohé! Volposados į murelio keterą, jautėsi balparamar, perlinos ir márulos. Troc drebėjo, marioplumas buvo įveiktas, ir viskas buvo išspręsta gilioje pínice, niolamas argutendidas gazas, beveik žiaurios karinias, kurios ordopenaban juos iki ribosgunfias (68 skyrius)

Džiazuela

Toliau pateiktoje nuorodoje rasite grojaraštį, į kurį įtrauktos puikios džiazo melodijos, paminėtos Hopscotch .

Julio Cortázaro biografija

Julio Cortázaras - argentiniečių rašytojas, gimęs Briuselyje 1914 m. rugpjūčio 26 d. Jis buvo vienas iš pagrindinių vadinamojo "Cortázaro judėjimo" veikėjų. strėlė Jis buvo Marios Herminijos Descotte ir Julio José Cortázaro sūnus.

Tuo metu, kai jis gimė, šeima gyveno Belgijoje, kur jo tėvas dirbo ambasados komercijos atašė. 1918 m. jie grįžo į Argentiną, kur Cortázaras baigė ankstyvąjį mokslą, mokėsi Buenos Airių universitete ir dirbo kaimo mokytoju.

1951 m. Cortázaras gavo stipendiją studijoms Paryžiuje ir gavo vertėjo darbą UNESCO. 1950 m. Cortázaras pelnė garbingą apsakymų rašytojo vardą tokiomis knygomis kaip "Endgame" , Slapti ginklai e Istorijos apie cronopios ir famas Jo romanas Hopscotch išleista 1963 m., buvo svarbus etapas jo, kaip pasakotojo, kelyje.

Jis simpatizavo kairiesiems revoliuciniams judėjimams, ypač Kubos revoliucijai, ir aktyviai kovojo už žmogaus teises, kurioms skyrė esė ir nuomonių straipsnius.

Julio Cortázar buvo apdovanotas Médicis Etranger premija (1974 m.) ir Konex garbės premija (1984 m.). Mirė 1984 m. vasario 12 d. Paryžiuje nuo leukemijos.

Julio Cortázaro kūriniai

• 1938 . buvimas
• 1945 Kitas krantas
• 1951 Bestiariumas
• 1956 "Endgame"
• 1959 Slapti ginklai
• 1960 Apdovanojimai
• 1962 Kronopio ir Famos istorijos
• 1966 Visi gaisrai ugnis
• 1968 . 62, surinkimo modelis
• 1963 Hopscotch
• 1967 Visą parą aštuoniasdešimtyje pasaulių.
• 1968 Paskutinis raundas
• 1971 Pameos ir meopas
• 1972 Observatorijos proza
• 1973 Manuelio knyga
• 1974 Aštuoniakampis
• 1975 Silvalandija
• Kažkas, kas yra ten
• Kažkoks Lucas
• Mes labai mylime Glendą
• 1982 .
• 1983 Kosmopolis Autonautai
• 1984 Išskyrus saulėlydį
• 1984 Argentina, kultūrinės spygliuotos vielos metai
• 1986 . divertimento (pomirtinis)
• 1986. Egzaminas (pomirtinis)
• Johno Keatso paveikslas (pomirtinis)
• 2009. Netikėti dokumentai (pomirtinis)

Nuorodos

• Cortázar, Julio: "Hopscotch", Atminimo leidimas, Ispanija: Real Academia Española / Asociación de Academias de la Lengua Española, paimta iš read.amazon.com.
• García Márquezas, Gabrielis: argentinietis, kuris visiems patiko. In "Hopscotch", Atminimo leidimas, Ispanija: Real Academia Española / Asociación de Academias de la Lengua Española, paimta iš read.amazon.com.
• Vargas Llosa, Mario: La trompeta de Deyá, in "Hopscotch", Commemorative edition. Spain: Real Academia Española / Asociación de Academias de la Lengua Española. Retrieved from read.amazon.com

Jei jums patiko šis straipsnis, jus taip pat gali sudominti: 45 geriausi romantiniai romanai