Mario Benedetti - Urugvajaus rašytojas, savo kūryba padaręs įtaką kelioms kartoms. Jis neabejotinai buvo poleminis rašytojas, o jo politinės nuostatos lėmė, kad jis gyveno tremtyje ir nuolatinėje mobilizacijoje.

Nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, jo literatūrinė kūryba, ypač poezija, taps pamatine nuoroda. Jo, kaip ir visų poetų, temos apims meilę, žmogaus egzistencijos prigimtį, politiką ir daugelį kitų.

Pažvelkime į kai kuriuos esminius autoriaus eilėraščius.

Sudarykime sandorį

Šiame eilėraštyje Benedetti vaizduoja meilę kaip įsipareigojimą, kuris yra siūlomas. Meilužis yra auka. Jis tik prašo, kad būtų pripažintas kaip toks, kaip pasiaukojimo, solidarumo, mylinčio buvimo, kuris palaiko, auka. Sąvoka "palydovas" stebina. Ji nurodo mylimą subjektą ne kaip meilužį, bet kaip lygiavertį, su kuriuo sudaromas bendrininkavimo paktas, kažkas, kas peržengia eroso ribas ir įsitvirtina.kaip reikšmę.

Kompanionas

žinote.

gali suskaičiuoti

su manimi

ne daugiau kaip du

arba iki dešimties

bet skaičiuoti

su manimi

jei kada nors

įspėja

kad pažvelgčiau jai į akis.

ir meilės šydas

atpažįsta mano

neperspėkite savo šautuvų

arba galvoti, koks tai delyras.

nepaisant siūlės

o gal todėl, kad ji egzistuoja.

galite skaičiuoti

su manimi

jei kitu metu

randa mane

be jokios priežasties nedalykiškas.

negalvokite, kaip tingus

vis dar galite skaičiuoti

su manimi

bet sudarykime sandorį

Norėčiau suskaičiuoti

su jumis

jis toks mielas

žinoti, kad tu egzistuoji.

žmogus jaučiasi gyvas.

ir kai aš tai sakau.

Turiu omenyje skaičiuojant

net jei tai yra iki dviejų

net jei tai yra iki penkių

jam nebėra kur eiti

skuba man į pagalbą

bet žinoti

tam tikrų

kad žinotumėte, jog galite

pasikliauti manimi.

Taktika ir strategija

Šiame eilėraštyje įsimylėjėlis aprašo savo metodus ir meilės pretenzijas, tarsi tai būtų karinė kampanija. Jis atskleidžia dvi sąvokas: taktiką ir strategiją. Meilė yra mūšio laukas, vienintelis mūšis, kurį verta išgyventi ir švęsti. Kaip įsimylėjėlio, lyrinio subjekto balsas turi vieną tikslą: tapti reikalingu mylimajai.

Mano taktika yra

pažvelgti į tave

mokykitės, kaip esate.

mylėti tave tokį, koks esi.

mano taktika yra

kalbėtis su jumis

ir tavęs klausytis

statyba žodžiais

nesunaikinamas tiltas

mano taktika yra

likti jūsų atmintyje

Nežinau, kaip

Aš net nežinau

kokiu pretekstu

bet pasilikti tavyje

mano taktika yra

būkite atviri

ir žinoti, kad esi nuoširdus.

ir kad mes neparduodame

grąžtai

kad tarp jųdviejų

nėra užuolaidų

nei bedugnės

mano strategija yra

kita vertus.

giliau ir daugiau

paprastas

mano strategija yra

kad bet kurią dieną

Nežinau, kaip

Aš net nežinau

kokiu pretekstu

pagaliau

tau manęs reikia.

Aš tave myliu

Tai bene garsiausia Mario Benedetti poema. Ją ne tik skaitė daugelis, bet ir iš jos gimė gražiausios Lotynų Amerikos repertuaro dainos. Benedetti apžvelgia savo meilės priežastis, kurios neapsiriboja pasąmonės užkeikimu.

Tai meilė, kuri žvelgia į kito žmogaus širdį, tyrinėja jo įsipareigojimo, etikos ir visuotinio meilės gebėjimo skaidulas. Mylintysis ir mylimoji susitinka gyvenimo kovose, dalijasi pastangomis, žvelgia į savo šalį ir ją myli. Tai meilė, kuri nesitenkina vidiniu pasauliu, bet išsiplečia į priklausymą visumai.

Tavo rankos yra mano glėbys

mano kasdieniai akordai

Myliu tave, nes tavo rankos

darbas teisingumo labui

jei aš tave myliu, tai todėl, kad tu esi

mano meilė, mano bendrininkas ir visi

ir gatvėje vienas šalia kito

mes esame daug daugiau nei du

tavo akys yra mano burtai

prieš blogą dieną

Myliu tave už tai, kaip atrodai

kuri žvelgia į ateitį ir ją sėja.

tavo burna, kuri yra tavo ir mano

jūsų burna neklysta

Myliu tave, nes tavo burna

žino, kaip šaukti maištą

jei aš tave myliu, tai todėl, kad tu esi

mano meilė, mano bendrininkas ir visi

ir gatvėje vienas šalia kito

mes esame daug daugiau nei du

ir tavo nuoširdus veidas

ir tavo klaidžiojantis žingsnis

ir tavo šauksmas pasauliui

nes jūs esate žmonės, aš jus myliu

ir kadangi meilė nėra aureolė

nei nuoširdus moralinis

ir todėl, kad esame pora

kuri žino, kad yra ne viena.

Noriu tavęs savo rojuje

t. y. mano šalyje

žmonės gyvena laimingai

net be leidimo

jei aš tave myliu, tai todėl, kad tu esi

mano meilė, mano bendrininkas ir visi

ir gatvėje vienas šalia kito

mes esame daug daugiau nei du.

Žmogus, kuris žvelgia į savo šalį iš tremties

Be žmonos, Benedetti mylėjo ir savo šalį. Karinės diktatūros Urugvajuje laikais dėl savo politinių įsitikinimų jis gyveno tremtyje. Dėl savo politinių įsitikinimų kurį laiką praleido Argentinoje ir Ispanijoje, tačiau svarbų vaidmenį suvaidino ir Kuba, suteikusi jam prieglobstį ir darbą "Casa de las Américas" direktoriaus pareigose.

Už bet kokios paramos, už bet kokios karjeros grandies, tie metai buvo skausmo metai dėl tolimos šalies, kuri dingo horizonte, kuri deformavo savo veidą, bet kuri vis dar laukia tikros transfigūracijos. Jo meilė šaliai, kurios jis ilgisi tremtyje, tam tikra prasme yra universali meilė.

Žalia ir sužeista šalis

comarquita de veras

skurdi šalis

gūdi ir tuščia šalis

kapų mergaitė

kraujas ant kraujo

tolima ir artima šalis

egzekutoriaus šansas

geriausios atsargos

smuiko šalis maiše

o ligoninės tyla

o skurdūs artefaktai

sukrėsta šalis

rašysena

požemiai ir pievos

šalį ir būsite ginkluoti.

gabalėlis po gabalėlio

mano žmonės mano žmonės mano žmonės

Atvirkščiai

Po laukimo nerimas dėl susitikimo virsta emocijų sumaištimi. Galimo susitikimo sukeltas lūkestis tampa klausimu, o kiekvienas klausimas bėga per neramios širdies geografiją. Tai, kas dominuoja lyriniame balse, kelia sumaištį. Baimė turi savo atitikmenį - viltį... arba atvirkščiai.

Bijau tave pamatyti

noriu su jumis pasimatyti.

tikimės jus pamatyti

neviltis jus pamatyti

Noriu tave rasti

nerimauja, kad tave suras.

tikrumas, kad jus suras.

menkos abejonės, kad jus suras.

Noriu išgirsti iš jūsų

džiaugsmas išgirsti iš jūsų

Sėkmės išgirsti iš jūsų

ir baimė jus išgirsti

t. y.

apibendrinimas

Esu išdulkintas

ir spinduliuojantis

galbūt daugiau pirmosios.

kad pastarasis

taip pat

atvirkščiai.

Šis mūšis

Šiame eilėraštyje lyrinis balsas klausia nebe apie meilę, o apie žmogaus egzistencijos prigimtį. Kaip suprasti šią gyvenimo bedugnę, žinant, kad artėja mirtis? Kaip atsiskaityti su gyvenimu, tokiu efemerišku, tokiu trapiu? Tegul poetas būna tas, kuris klausia?

Kaip suderinti

anihiliatorius

mirties idėja

su tuo nenumaldomu

geismas gyventi?

kaip suporuoti siaubą

priešais ateinančią nebūtį

su artėjančiu džiaugsmu

laikinos meilės

ir tiesa?

kaip išjungti antkapį

su derliumi?

pjautuvas

su gvazdiku?

Ar tai ir yra žmogus?

Tas mūšis?

Apie Mario Benedetti

Mario Benedetti gimė 1920 m. rugsėjo 14 d. ir mirė 2009 m. gegužės 17 d. Urugvajuje, kur kartu su Juanu Carlosu Onetti, Angelu Rama ir Ida Vitale priklausė 1945 m. kartai.

Taip pat žr. "Ida Vitale: 10 esminių eilėraščių".

Jis lankė vokiečių pradinę mokyklą, kurioje išmoko vokiečių kalbą, o tai leido jam ateinančiais metais dirbti Kafkos vertėju. Pradėjus plisti nacių ideologijai, jis buvo pašalintas iš mokyklos.

Šeimos taupymo sunkumai privertė jį dirbti nuo 14 metų, todėl jis buvo priverstas mesti vidurinę mokyklą ir mokytis savarankiškai. Nuo tada jis dirbo įvairių profesijų pardavėju, stenografistu, buhalteriu ir vertėju.

1946 m. jis vedė Luz López Alegre, su kuria santuokoje pragyveno 60 metų. Galiausiai jis įgijo žurnalisto išsilavinimą ir palaipsniui išgarsėjo šalies intelektualinėje scenoje.

1973 m. Urugvajuje įvykus kariniam perversmui, jis atsistatydino iš Montevideo humanitarinių ir gamtos mokslų fakulteto Ispanijos ir Amerikos literatūros katedros vedėjo pareigų ir išvyko gyventi į emigraciją. 10 metų gyveno Argentinoje, Kuboje, Peru ir Ispanijoje, atsiskyręs nuo žmonos.

Jo kūryba, išversta į daugiau nei 25 kalbas, apima tokius žanrus kaip poezija, romanai, apsakymai, kritika ir esė, o jo stilius buvo lengvai muzikalizuojamas, todėl jo tekstai buvo įamžinti dainininkų Joan Manuel Serrat, Pablo Milanés, Soledad Bravo ir daugelio kitų balsais.

Jis yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp jų Félixo Varelos ordiną (Kuba, 1982 m.), Amnesty International "Auksinės liepsnos" apdovanojimą (Briuselis, 1987 m.), Gabrielos Mistral medalį (Čilė, 1995 m.) ir Pablo Nerudos medalį (Čilė, 2005 m.), taip pat Respublikos universiteto Montevidėjuje garbės raštą (2004 m.) ir VIII karalienės Sofijos poezijos premiją (Montevidėjus, 2004 m.).Iberoamericana (Ispanija, 1999 m.).

Klausykitės eilėraščio muzikalizavimo Aš tave myliu sukūrė Alberto Favero, atliko solistė Mariana Jolivet su orkestru "Orquesta Sinfónica de Neuquen", dirigavo Reinaldo Naldo Labrin, aranžavo ir grojo Daniel Sánchez.